„Taip jau sutverta po šia saule, kad viskas prasideda nuo minties, kuri, jeigu būna lemta, kaip strėlė šauna į visų mūsų gyvenimus ir tampa realybe“( Lolita Jolanta Navickienė)
2008 metų lapkritį, dviejų bendraminčių – Lolitos Navickienės ir Dominykos Dubauskaitės- Kairevičienės sukurta vizija - šalia Trakų, Būdos kaime sukurti Angelų taką, su jame įkurdinta Angelų kalva – tapo realybe. Projektas „ Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetis krikščioniškųjų vertybių šviesoje“ jau įgyvendintas pagal kruopščiai numatytą darbų planą ir gražių visuomeninių iniciatyvų tėkmę . Įspūdingi stogastulpiai su angelų skulptūromis, simbolizuojančiomis dvasines vertybes, pradėjo savo gyvenimą ir kviečia glaustis prie jų ramiai ir išmintingai, tyliai ir su meile meldžiant palaimos, stiprybės, taikos, sveikatos, santarvės, dvasios ramybės.
Šios idėjos autorės bei projekto organizatorės – Jungtinės kaimų bendruomenės „Užugiriai“ pirmininkė, Trakų krašto kultūros ir amatų asociacijos pirmininkė Dominyka Dubauskaitė- Kairevičienė ir docentė, socialinių mokslų daktarė, Jungtinės kaimų bendruomenės „Užugiriai“ valdybos narė Lolita Jolanta Navickienė rugsėjo 12 d. sukvietė į pabaigtuvių šventę gausų būrį projekto dalyvių, kad galėtų padėkoti ir pasidžiaugti visais, kurie dirbo vardan „Tūkstantmečio ženklų tako“.
Dienos iškilmės prasidėjo Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčioje ir Trakų stačiatikių Švč. Dievo Motinos gimimo cerkvėje . Po Trakinių atlaidų, skirtų Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčioje 600 metų jubiliejui ir tuo pat metu abiejose bažnyčiose aukotų Šv. Mišių už projekto„Tūkstantmečio ženklų takas“ dalyvius, visi skubėjo Angelų tako link.
Į Būdos kaimą atvykus kunigams - monsinjorui Vytautui Rūkui, dabar Vilniaus Šv. Jono teologo vienuolyne gyvenančiam broliui iš Prancūzijos priorui Jonui Emanueliui Le Taillandier de Gabory, Trakų stačiatikių Švč. Dievo Motinos gimimo cerkvės klebonui Aleksandr Šmailov ir Švč. Mergelės Marijos apsilankymo bažnyčios klebonui Valdui Girdžiušui - prie „Sergėjimo nuo pikto“angelo prasidėjo visų šešiolikos stogastulpių su angelų skulptūromis šventinimo ceremonija. Prie pašventintų pirmųjų darbų netrukus pasigirdo dainos. Žmonės vaikščiojo grupelėmis tai prie vienų, tai prie kitų atlikėjų vis sustodami ir grožėdamiesi skirtingais Angelais. Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro folkloro ansamblis „Aušrinė“dainavo prie Maldų rato. Pamario krašto dainos kvietė artyn ir tarsi ragino ant greta stovinčių metalinių saulučių pakabinti vilties angeliukus, kuriais dosniai apdalino viena projekto autorių Dominyka Dubauskaitė- Kairevičienė, . Prie Kūrybos angelo savo programą demonstravo Tiltų kaimo liaudies muzikos kolektyvas. Greta Gyvybės angelo įsikūrė gausus Trakų kultūros rūmų folkloro ansamblis „Radasta“, o šalia Taikos angelo giedojo Trakų bažnyčios solistai – Juozas Rudalevičius, Justina Orlovskytė ir Regina Bandinskytė.
Kai aplankę visus Angelus žmonės susikabino rankomis ir apjuosė Angelų kalvos Maldų ratą įvyko stebuklas. Apsiniaukęs dangus giedrėjo, rodėsi vis didesnė šviesa. Gėris ir šiluma vis plėtėsi sulig didėjančiais besišypsančių žmonių ir saulės ratais. Šurmulys pritilo, kai Lolita Piličiauskaitė- Navickienė tarė padėkos, vilties ir palinkėjimo ateičiai žodžius :“Kad būtų lemta Angelų takui gyvuoti tol, kol greta pasodinti ąžuoliukai taps šimtmečius skaičiuojančiais ąžuolais“. Po šių žodžių ant akmeninio Maldų rato į savo tradicinį apeiginį ratą sustojo skulptoriai, Prienuose vykusios respublikinės stovyklos „Vertybių užuovėja po Angelo sparnais“ dalyviai, Tūkstantmečio ženklų tako stogastulpių kūrėjai. Ratas simbolizuoja vienybę, išbaigtumą, Dievą, pradžią. Tai – nuolatinio judėjimo, kūrybos simbolis. Visos tautos šią formą suvokia panašiai – kaip pradžią, visumą. Kryždirbiai susikabino rankomis, kad atvertų duris juose slypinčiai vidinei išminčiai. Jie parodė, kad tiki sakraline geometrija, kuri šimtmečiais vaidina svarbų vaidmenį įvairių tautų mene, architektūroje ir filosofijoje. Todėl reikšmingiausi šventės „kaltininkai“- mažosios architektūros statiniai - stogastulpiai, kuriuos visi šventėje Angelais vadino, Algimanto Sakalausko buvo sukurti laikantis tobulų proporcijų principo. Tai – harmonija. Tokią būseną žmogus išgyvena sąveikaudamas su sakralinės geometrijos principus atitinkančiomis formomis ir struktūromis. Mes intuityviai renkamės daiktus, kuriuos gera liesti, erdves kuriose jauku būti. Jau įprasta, kad pastačius sakralinį paminklą, Algimanto projektuose dalyvaujantys kryždirbiai darbo proceso pabaigoje, ratu apjuosę savo kūrinį, susikaupę kalba: „Taip buvo praeityje, esti dabar ir bus ateityje“.Tik šį kartą apeigą stebėjo neįprastai daug žmonių. Kaip visada, Angelų kūrėjai iškėlę rankas pagerbė saulę, judančią amžinybės sfera. Ir nusilenkė Žemei. Penkiolika vyrų tikėjo tuo, ką daro taip tvirtai, kaip jais patikėjo projekto autorės ir organizatorės, rėmėjai, visi žmonės, kurie gražiais darbais ir lėšomis palaikė Angelų parko sukūrimo idėją.
Vakarop įspūdingos šventės dalyviai persikėlė į Užutrakio dvarą, kuriame vyko fundatorių pagerbimo vakaras. Meninėje programoje dalyvavo Jūratės Mikiškaitės -Vičienės vadovaujamas „Banchetto musicale“ kolektyvas specialiai šiam vakarui parengęs romantizmo epochos muzikos ir šokių programą, kurioje savo puikų sopraną demonstravo žinoma Lietuvos solistė Aušra Liutkutė. Koncertavo Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro folkloro ansamblis „Aušrinė“
Buvo padėkota visiems tiems, kurie neatlygintinais darbais, partneryste, parama prisidėjo prie „Tūkstantmečio ženklų tako“ gimimo: Trakų krašto kultūros ir amatų asociacijai (TKKAA) ir jos nariams Linutei Sokolovaitei, Alvydai Kazakevičiūtei, Aldona ir Rimantui Burnickiams - už organizacinę pagalbą; Trakų rajono savivaldybės direktoriui Rimantui Kuliui, Svetlanai Šatevičienei, Editai Rudelienei - už indėlį į šį projektą; Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai ir jos direktoriui Gintarui Abaravičiui bei šio nuostabaus dvaro puoselėtojai Raisai Kobeckai - už puikias šventės erdves, pagalbą ir patarimus; Prienų miesto merui Alvydui Vaicekauskui ir Vicemerui Kęstučiui Palioniui - už skulptorių globą Prienuose; Valstybės įmonei Trakų Miškų urėdijai ir jos urėdui Vygantui Mierkiui - už ąžuolų medieną; Trakų seniūnijos Trakų seniūnui Kęstučiui Vilkauskui - už patarimus ir ūkinių reikalų sprendimus. Informaciniams rėmėjams: UAB „Galvok“, direktorė Anželika Bagdanavičienė, „Galvės“ laikraščio žurnalistei Gražinai Noreikienei, M1 plius žurnalistei Vaidilutei Dovidaitytei, elektroninio dienraščio Bernardinai.lt redaktoriui Andriui Navickui, UAB „Kas“ direktoriui Rimantui Burnickiui. Organizatoriai nuoširdžiai dėkojo gausiam rėmėjų būriui: Antanui Gedvilui ir Reginai Gedvilienei - už pagalbą, gražius vaizdus iš paukščio skrydžio bei nakvynę mūsų bičiuliams iš Neringos; Česlovui Aurylai - už žemei grąžintus ir pasodintus ąžuolus; VšĮ Pasaulio lietuvių centrui ir jo generaliniam direktoriui Valdui Kubiliui - už skulptorių globą; Laikraščio Naujasis Gėlupis redaktorei Loretai Jakinevičienei - už Tūkstantmečio ženklų tako viešinimą; AB „Husqvarna Lietuva“ direktoriui Ričardui Aleknai - už skulptorių rėmimą; Puikiai fotomenininkei Danai Zakarevičienei - už užfiksuotas reikšmingas akimirkas; UAB „Geodeziniai matavimai", vykdančiajam direktoriui Rolandui Puškoniui - už neatlygintinus darbus; Viešajai įstaigai Amatų mokyklai „Sodžiaus meistrai“ ir jos direktoriui Kęstučiui Navickui - už šiai šventei ruoštą maistą; J. Mikiškaitei ir „Banchetto musicale“ bei dainininkei Aušrai Liutkutei - už sutikimą koncertuoti neatlygintinai; Piano LT direktoriui Aleksandrui Šimeliui - už padėkos vakaro metu skambėjusį baltąjį rojalį; Tiltų bendruomenei, bei pirmininkei Laimai Kamaitienei - už akcijai „Pasėk dobilėlį Angelų kalvelėj“ padovanotas baltųjų dobilų sėklas; Notarei Dainai Aliukonienei - už neatlygintinus darbus; Trakų kultūros rūmams – už filmo transliaciją; Loretai Paškevičienei ir Martynui Paškevičiui - už plakatų maketus ir puikias nuotraukas.
Tūkstantmečio ženklų tako atidarymo iškilmių akimirkos
